- klotinis
- 2 klotìnis, -ė adj. (2), klótinis (1) 1. klojamas, skleidžiamas lauke (apie linus): Linai klotìniai, kurie pakloti nemirkyti J. Mūsų visi linai klotìniai, markose nemirkomi Grž. Šiemet linų nemerkiau – visus palikau klotìniais Srv. Klotinių linų pluoštas plonesnis, minkštesnis ir geresnis verpti negu mirkytinių Lž. 2. klostytas: Klótinės ir rauktinės kvaldos Ms. Senaisiais amžiais šniūrelkos buvo klotinelės Šts. Ruikinio (apatinio) sijono kvaldos buvo klótinės ir trauktinės Ggr. Sijonus taip pat siūdavusios statiniais ir klotiniais kvaldukais Užv. Sijonų suraukimo rūšys: armonikinis, stulpinis ir klotinis Plng. Rulis buvo klótinėms kantėms ir statinėms. Geresnis klótinėms Šts. 3. sudurtas, sujungtas (iš dalių): Klótiniai (beržiniai) zvanai (stukai): suklo[ja] ir pasidaro pilnas tekinis, be gelžies Trk.
Dictionary of the Lithuanian Language.